Šventė ,,RAŠTAI – TAUTOS GROŽIO ŽIEDAI“

gruodžio 9th, 2019 | Posted by admin in Naujienos

Taip vadinosi lapkričio 26 d. vaikams organizuota, tautinio projekto „Tautiniuose raštuose dainuoja Lietuva“, baigiamoji šventė. Projekto tikslas buvo: nusimegzti riešines, susipažinti, tirti, paliesti, patiems atkartoti Lietuvių liaudies raštus – simbolius, kurie puošia ir duoda prasmę audiniams, medžio drožiniams, metalo dirbiniams. Renginyje dalyvavo ilgamečiai socialiniai partneriai Ylakių vaikų darželio penkiamečiai su mokytoja Rita ir meninio ugdymo pedagoge, kurie savo bendraamžius pradžiugino linksma dainele „Tindi rindi riuška“. Laiko surado ir vaikučių šventėje dalyvavo visų grupių įstaigos tarybos narės. Riešinių mezgėja ir liaudiškų raštų žinovė Vida Narkienė įtikino, kad riešinės tikrai neauga ant medžio. Tai labai kruopštus ir kantrybės reikalaujantis pomėgis, kuris pradžiugina didelius ir mažus. „Mūsų žodžio“ korespondentė Laima Sendrauskienė stebėjo ir vertino visus metus vykdyto projekto nuveiktus darbus bei mažųjų labui organizuotas pažintines edukacines išvykas, susitikimus, kūrybinius darbus. Gražu buvo žiūrėti, kai abiejų darželių vaikučių rankas puošė margaspalvės riešinės, kuriose matėsi liaudiški raštai, simboliai. Už tai dėkingi esame mamoms, močiutėms, kūmoms, tetoms, kaimynėms. Visi jie tapo mūsų vaikų darželio socialiniais partneriais. Daug buvo kalbama, dainuojama, šokama apie liną. „Nė vienas augalas pasaulyje neiškenčia tiek daug kančių kaip linas, – sako seni žmonės, – tačiau ir nė vienas augalas neatneša žmonėms tiek naudos, grožio ir laimės kaip linas“. Juk nuo to liauno, mėlynu žiedeliu žydinčio stiebelio priklausė visas žmonių aprangos KODAS. Buvo minėta apie išvyką į Ylakius, kur susipažinome su audimo technika, audėja Marija, linksmų liaudiškų žaidimų ir šposų žinove Virginija Žitkuviene. Skuodo muziejuje apžiūrinėdami įvarius liaudies meno eksponatus, visur stengėmės pastebėti, atrasti, įvardinti raštų simbolius. Karpinių meistrė Elvita Šeptaitė atidarė vaikams magiškų raštų skrynią, kurioje buvo paslėpti matyti ir dar nepažinti karpinių kirpimo būdai. Liaudies raštai – tai grožis. Ten slypi tyla, kurioje susikaupė žodžiai. Žodžiai kurie prabyla kitaip, įgaudami kitą pavidalą, formą. Jie tampa ne žodžiais tyloje, o žodžiais, kurie prabyla raštų kalba. Pykšt, pokšt, klepu, klepu… Gražu – nes laikas išsitęsia. Kaip siūlai ant volo, jie sukasi, keliasi ir nusileidžia, vėl keliasi ir nusileidžia. Tai erdvė, kuri saugi, erdvė kurioje formuojasi grožis, kur susitinki pats su savimi. Taip kalba patyrę audėjai.

                                                                   Vyresnioji mokytoja Laima Bernotienė

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.