Atšvęstas Lietuvos gimtadienis

Vasario 14 d. rytas Mosėdžio vaikų lopšelyje – darželyje buvo šurmulingas, nes visa darželio bendruomenė ruošėsi švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tai šventė, simbolizuojanti tautos stiprybę, dvasią, viltį, meilę savo Tėvynei.

Smėlėti takeliai,

Pušelė žalia,

Gimtieji žodeliai,

Tėveliai šalia…

Tokiu tekstu buvo pradėtas renginys. Vaikai jautėsi saugioje aplinkoje, nes už nugarų jautė mamyčių palaikymą, o ir šventė buvo labai laukiama. Mažieji tiesiog dalyvavo gimtadienyje. Paklausti, kieno gimtadienį švenčiame, vaikai vienbalsiai skandavo Lietuvos! Jaudinančiai buvo atliktas Lietuvos himnas: viena rankele laikė vėliavėlę, kita glaudė širdelę. Tokiomis progomis visada dainuojamas ir darželio himnas, kurio teksto autorės – mokytojos ir direktorė. Tokią ypatingą dieną jautė ir mūsų viešnia Mosėdžio seniūne Jolanta Ažondenienė. Jos teigimu, vos pravėrus darželio vartelius, jautėsi Lietuvos gimtadienio “kvapas”. Tėvelių sumeistrauti briedžiukai, pievelėje visus sveikino plazdenančiais trispalviais kaspinais. Darželio ugdomoji erdvė neleido nukrypti nuo temos. Vaikų piešinių stenduose puikavosi paroda “Lietuva vaiko akimis“. Visa darželio bendruomenė dalyvavo akcijoje „Trispalviai vėjo malūnėliai“, kurie akių žvilgsnį pagyvino viduje, o pro langus mojo praeiviams. Visuose darbuose dalyvavo ir vaikučiai, kurie vis klausė, kada bus tas gimtadienis, ryt? Mažieji ugdėsi pareigos jausmą. Jie suprato, kad kantriai atlikdami mažus darbelius, sulauks didelio atpildo. Meninės programėlės kūriniuose nuolat buvo minimas Lietuvos vardas: “Ar jūs žinote, ar ne, ką vadinam Lietuva?”, “Lietuva, Lietuva mūsų tėviškėlė”. Šoko lietuvių liaudies šokius: “Žemaitiška polka”, “Malūnėlis’. Aktyviai dalyvavo viktorinoje, kurios metu nebuvo neatsakytų klausimų apie Lietuvą. Miela buvo žiūrėti, kaip mūsų lopšelio mažiausieji atliko “Draugystės ratelį”. Visos grupelės dalyvavo praktinėse užduotyse: vyriausieji “audė” trispalvėmis juostomis, kiti su kaladėmis statė Gedimino pilį, rinko Lietuvos dėlionę, vėliavą. Ši diena išsiskyrė ir nekasdieniška apranga. Suaugusieji ir vaikai didžiavosi dėvėdami tautiškus rūbus, riešines. Ačiū mamytėms, močiutėms, nestokojančioms kūrybiškumo ir laiko numezgant vaikams riešines, į kurias įpynė liaudišką simboliką. Vaikai iš prigimties smalsūs, todėl tądien nestigo tyrinėjimo objektų. Pačiupinėja suaugusiųjų ilgą sijoną, paliečia ir savąjį, lygina, grožisi savo ir draugų riešinėmis… O koks gimtadienis be vaišių? Virtuvės personalas padirbėjo ir vaikus pradžiugino trispalve želė, net įvairiaspalviai vaisiai turėjo simboliką. Praleidę dieną tokioje netradiciškoje aplinkoje, kurioje susivienija mažųjų ir suaugusiųjų apranga, kalbą, aplinka, vaikai efektyviau plečia ir įsisavina žinias apie mūsų Tėvynę, jos praeitį, dabartį, tradicijas. 

Nepailstant ir toliau ieškosime naujų būdų, formų, metodų ugdant vaikų pilietiškumą, tautiškumą, savęs, kaip Lietuvos piliečio suvokimą. Tikimės, jog ši iniciatyva palies vaikučių širdeles ir jose subujos šilti patriotiški jausmai.

                                                                               Vyr. mokytoja Laima Bernotienė